Rankų higiena sveikatos priežiūroje: taisyklingo plovimo ir antiseptikos principai

Kiekvieno asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbančiojo kasdienybėje ypatingai svarbi rankų higiena. Nuolatinis sąlytis su infekcijų sukėlėjais reikalauja atidumo. Ir nors atrodo, kad apie rankų higienos svarbą žino visi, dažnai pamirštama, kaip tai atlikti teisingai. Primename taisyklingo rankų plovimo ir antiseptikos principus.

Rankos muilu ir vandeniu plaunamos šiais atvejais:

· prieš pradedant darbą;

· kai rankos vizualiai nešvarios ar užterštos paciento krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais;

· prieš duodant pacientui paskirtus neįpakuotus vaistus (tabletes), maisto produktus, gėrimus;

· nusimovus paciento krauju ir (ar) kitais kūno skysčiais, ekskretais užterštas pirštines ar pirštines su talku;

· slaugant ir atliekant procedūras pacientui, kuriam įtariama ar nustatyta Clostridium difficile arba Bacillus anthracis sukelta infekcija;

· pasinaudojus tualetu.

Rankas plaunant muilu ir vandeniu svarbūs šie aspektai:

1) pirmiausia rankos gerai sudrėkinamos nekarštu vandeniu;

2) ant rankų užpilamas tinkamas muilo kiekis – tiek, kad būtų galima išplauti visus rankų plaštakų ir riešų paviršius;

3) muiluotos rankos trinamos ne trumpiau kaip 10–15 sekundžių;

4) muiluotos rankos nuplaunamos pakankamu kiekiu vandens, mažiausiai 10 sekundžių;

5) vandens čiaupas neturi būti užsukamas jau nuplautomis švariomis rankomis – jei vandens čiaupai ne automatiniai, jie užsukami naudojantis švaria rankų servetėle;

6) rankos nusausinamos vienkartiniu rankšluosčiu;

7) rankų servetėlės išmetamos į komunalinių atliekų surinkimo talpyklą.

Higieninė rankų antiseptika atliekama šiais atvejais:

1) prieš tiesioginį kontaktą (sąlytį) su pacientu;

2) prieš atliekant invazines procedūras (angiografiją, endoskopiją, bronchoskopiją, punkcijas, injekcijas, kraujagyslių ir šlapimo pūslės kateterizavimą), prieš užsimaunant pirštines;

3) prieš pradedant darbą skyriuose, kuriuose pacientams ir darbuotojams kyla ypatinga infekcijos įgijimo rizika (pvz., operacinės, reanimacijos ir intensyviosios terapijos, terminių traumų, izoliacinės palatos);

4) po tiesioginio kontakto su pacientu (jeigu buvo dėvimos pirštinės, nusimovus vizualiai neužterštas pirštines);

5) po sąlyčio su užterštais daiktais, skysčiais ar paviršiais, pvz., šlapimo surinkimo sistemomis, siurbimo įranga, kvėpavimo aparatais, kvėpavimo kaukėmis, intubacijos vamzdeliais, drenais, nešvariais skalbiniais, medicininėmis atliekomis ir kt.; po sąlyčio su krauju, ekskretais arba infekuotomis paciento kūno vietomis.

Atliekant higieninę rankų antiseptiką alkoholiniu rankų antiseptiku svarbūs šie aspektai:

1) alkoholinio rankų antiseptiko negali būti naudojama ant vizualiai nešvarių rankų;

2) būtina vadovautis gamintojo instrukcijomis dėl antiseptiko ekspozicijos laiko, tačiau rankų trynimas turi trukti ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių;

3) alkoholinio rankų antiseptiko turi būti užpilamas toks kiekis, kad visiškai sudrėkintų rankų plaštakų ir riešų paviršius;

4) rankos trinamos tol, kol antiseptikas įsigeria ir rankos tampa sausos.

Šaltiniai: https://www.hi.lt/uploads/Products/product_198/HI_Ranku_higiena_2018-12.pdf

Parengė vidaus ligų gydytoja A. Budėnienė

Kaip elgtis su piktu ar agresyviu pacientu

Kaip elgtis su piktu ar agresyviu pacientu

· Kvėpavimas: Prieš atsakydami pacientui giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, kad nusiramintumėte.

· Balsas: Kalbėkite žemu, ramiu ir pagarbiu balsu. Valdykite savo balso toną, net jei pacientas kelia balsą.

· Nuasmeninimas: Supraskite, kad pyktis dažniausiai nukreiptas ne į jus asmeniškai, o į situaciją (pacientui skauda, kyla baimė, kyla nesklandumų).

· Atstumas: Laikykitės saugaus atstumo (apie 1,5–2 metrus). Nepatartina stovėti tiesiai priešais, geriau šiek tiek kampu. Turėkite laisvą kelią pasišalinti iš patalpos, jei to prireiktų.

· Atvira poza: Rankos turėtų būti matomos ir laisvos.

· Akių kontaktas: Išlaikykite vidutinį akių kontaktą, tačiau venkite „spoksojimo“, kuris gali būti palaikytas iššūkiu.

· Leiskite išsikalbėti: Kalbos nutraukimas tik padidina susierzinimą, todėl leiskite pacientui išlieti emocijas žodžiais (kol tai neperauga į fizinę grėsmę).

· Emocijų priėmimas: Naudokite frazes: „Suprantu, kad ši situacija jums kelia susierzinimą“, „Matau, kad jums skauda, … kad neramu…“. Tai pasakę padarykite pauzę.

· Venkite gynybos: Nesiteisinkite ir nekaltinkite kolegų ar įstaigos. Tai tik sustiprina paciento norą ginčytis.

· Nustatykite ribas: Jei pacientas pradeda įžeidinėti, ramiai pasakykite: „Aš noriu jums padėti, tačiau negaliu tęsti pokalbio, kol vartojate tokius žodžius / šaukiate“.

· Siūlykite pasirinkimą: Suteikite pacientui kontrolės pojūtį: „Ar norėtumėte dabar aptarti gydymo planą, ar man sugrįžti po 10 minučių, kai pasijusite geriau?“

· Kvieskite pagalbą: Jei jaučiate fizinę grėsmę, nedelsdami nutraukite kontaktą ir kvieskite pagalbą.

Šaltiniai: https://www.clinician.com/articles/60333-teach-staff-how-to-deal-with-difficult-patients

https://www.thehortongroup.com/resources/tips-on-de-escalation-for-health-care-professionals/

Parengė psichologė G. Petrauskienė

Fizinio aktyvumo rekomendacijos

ilgesnės dienos ir daugiau saulės sudaro puikias sąlygas reguliariam judėjimui bei aktyvesniam gyvenimo būdui.

Fizinis aktyvumas – kas tai yra ir kokios jo rekomendacijos?

Paprasčiausia fizinio aktyvumo forma – tai bet koks kūno judesys, kurį atlieka skeleto raumenys ir kuriam atlikti reikia energijos sąnaudų. Tai apima veiklą dirbant, žaidžiant, atliekant namų ruošos darbus, keliaujant ar pramogaujant [1].

Fizinio aktyvumo svarba

Įrodyta, kad reguliarus fizinis aktyvumas mažina lėtinių ligų, tokių kaip širdies ligos, insultas, diabetas ir kai kurie vėžiniai susirgimai, riziką. Jis labai svarbus svorio kontrolei, širdies ir kraujagyslių sveikatai bei raumenų ir skeleto jėgai [2]. Be to, fizinis aktyvumas susijęs ne tik su kūnu; jis daro didelę įtaką psichikos sveikatai, nes mažina depresijos ir nerimo simptomus, gerina nuotaiką ir stiprina bendrą kognityvinę funkciją [3].

Fizinio aktyvumo rekomendacijos[4].

Šaltiniai:

1. Caspersen CJ, Powell KE, Christenson GM. Physical activity, exercise, and physical fitness: definitions and distinctions for health-related research. Public Health Rep. 1985;100(2):126–131.

2. Warburton DE, Nicol CW, Bredin SS. Health benefits of physical activity: the evidence. CMAJ. 2006;174(6):801-809.

3. Mammen G, Faulkner G. Physical activity and the prevention of depression: a systematic review of prospective studies. Am J Prev Med. 2013;45(5):649-657.

4. World Health Organization. WHO Guidelines on Physical Activity and Sedentary Behaviour. Geneva: World Health Organization; 2020.

Parengė kineziterapeutė K. Stančik